svajojau turėti miške trobelę ir ten laikyti žirgą naktinėms laumiškoms kelionėms , svajojau iš savo kaimo padaryti dvarą, tokį, kaip močiutė pasakodavo- viso kaimo perlą, apjuostą aukščiausia mūrine tvora ir su žiemos sodu,  netgi svajojau būti vienuole,… bet knygą- parašyti knygą, man atrodo, kad to niekada nesvajojau.

nuotraukos aut. M. Ežerskis

O čia vieną dieną prabundi ir sakai- “rašysiu”!!!

Vedu dekoravimo kursus ir visą laiką sulaukdavau prašymų paruošti konspektus, atrodo, kas čia tokio sudėtingo – tepam tą , klijuojam aną, išdžiovinam ir pasendinus nulakuojam. Jau būtų pusė konspekto, bet…. taigi man reikia viską aprašyti iki menkiausių smulkmenų, kodėl tepti išilgai, o ne skersai, kodėl džiovinti natūraliai, o ne su plaukų džiovintuvu… ir t.t. …

man niekaip nesigauna trumpi konspektai ( dar niekaip nesigauna skysta sriuba, matyt, tai susiiją).

Knygos idėja gimė net ne man, o Paulinai iš mano buvusios darbovietės. Buvome nuėją pas leidėją, kuris tuo metu visai be entuziazmo išklausė apie šį genialų projektą. Jis liepė ateiti su rankraščiu ir 20 tūkstančių litų. Taip ir nuleidome rankas….. ( čia buvo prieš 2008 metų kalėdas).

Vasaris- knygų mugė. Turėjau garbės padėti MINTIES leidyklos stende lankytojams surengti atrakciją, rišome rankų darbo knygeles. O man liežuvis už dantų nesilaiko…. jau savyje išnešiotas mintis apie knygą išdėsčiau leidyklos bitutei- Neringai.

Gal viskas tuo ir būtų baigęsi, jeigu ne pirmas lietuviškas dekupažo žurnalas, tai ir buvo tas rytas, po žurnalo pavartymo, kai pasakiau, kad tikrai reikia rašyti knygą.