Labai susidomėjau Irmos skrebukais, nuopat pirmų jos dienoraščio dienų, seku kaip ji kuria ir ką naujo sumąstys.  Sakyčiau, Irma yra SB motina Lietuvoje. Tad norėčiau plačiau ją pristyti kaip labai įdomią asmenybę su savitu požiūriu į skrebą. Cituoju jums Irmos laišką.

Kuo mano darbai pasižymi? Ne pirmą kartą girdžiu kitų skrebukių
įvertinimus, kad išsiskiria tuom, jog panaudoju simbolius, išsamų
aprašymą -visa tai kas yra giliau negu tik dekoratyvinis paviršius.

Mano asmeniška misija sau pačiai, yra skrebinti mūsų realų
gyvenimą, o ne atrinkti tik smagius momentus skrebo puslapių kūrybai.

Pasigrožiu kelių “dekoratyvinių” skrebukių darbais kurios esa prof.
grožio atkūrime, dėja nenorėčiau, kad dekoratyvinis stilius būtų
vienintelis  dominuojantis mano albumuose;  Nepageidauju, kad vaikai
pagalvotų kad buvo gimę su sidabriniu šaukšteliu burnoj, ir kad
betkur ėjo, jiem gėlės augo iš po kojų.  Siekiu įamžinti mano
šeimos, bei savus džiaugsmus, nusivylimus, išgyvenimus – juk nėra
to gero be blogo. Gyvenimo “karti patirtis” lipdo mūsų asmenybes ir
manau, kad tai verta paminėti savo meno darbuose. Linkstu  link
žmonių ir darbų, kurie neturi fasado, o atskleidžia kažką
asmeniško apie save nors tai būtų nesmagu, nemalonu ar nedrąsu
pasidalinti.

Šis skrebas – Aš Buvau Labai gera Mama, kol Neturėjau Vaikų -kaip
tik pavaizduoja tokią chaotišką dieną: Namai apkuisti, vaikai
prekybcentrį pasireiškė isterijom (didčkis netgi gumą nukramtė
nuo vežimo iš nuobodulio), mažius namuose pagriebė šaldytų
žirnelių atdarą maišelį ir jam pasirodė kad būtų smagu ratu
suktis,; skalbykloj vos galėjau praeiti pro kalnus rūbų…čia
dėmesis užkliuvo ant antčiuko kuris rodos lyg skęsta
betvarkėj…ašaras nuryjau – šypsena atsirado, juk tai metaforas
šios dienos ir aplamai motinystei kurią visiškai ne tokią
įsivaizdavau.
Darbelio pavadinimas yra nufotografuotos knygos pavadinimas. Simbolių
panaudojimas: numeriai tarp nuotraukų tai pavaizduoja rutiną, greitai
bėgančias dienas, valandas; tekstą atspausdinau ant kalendoriaus
lapelių; Raktas+2+’escape’ skaitosi kaip “Raktai pabėgimui”, bet
aprašymo finale parašiau kad atrasti laimę kasdienybėj, reikia
gyventi atdarom akim ir atrasti jumoro kiekvienoj situacijoj–kaip
mano skęstantis ančiukas skalbiniuose man priminė ;)

Irma