Maniau, kad atsilaikysiu ir nedėsiu į dienoraštį savo nuotykių virtuvėje. Bet mes gi žmonės ir esam silpnos būtybės,.. Aš turiu svajonių virtuvę! ten grietinėlė liejasi laisvai, miltai dulka pro langus, sviestas mano dievas, o aš jaučiuosi kaip deivė, kurianti vis kažką naujo iš pirmapradžių materijų. Teatleidžia man skaitytojai, receptų prie tokių įrašų bus mažai. Nes aš mėgstu gaminti, o po to apie tai rašyti ne visada. Bet nuotraukomis ir idėjomis visada pasidalinsiu, jeigu tik kas sudomins, visada galima paklausti. Tikrai nei kiek netaikau į kulinario blogo statusą, tiesiog tai tam tikra mano kūrybos forma, o šis dienoraštis ir skirtas pristatyti mano ieškojimams, paklydimams ir atradimams, – kūrybiniams ir statybiniams. O statyti galima ir iš meduolių… Taigi blynų dienos proga pirmas blynas. Jis iš meduolinės tešlos (receptas šeimos paslaptis), auksinis kaip saulė ir tiesiog prašantis jį sutepti grietinėle, kuri pagardinta naminiu citrinų džemu ir nerafinuotu ruduoju cukrumi… kad gautųsi nuostabus meduolinis tortas.

Citrinų džemas

Man atrodo, kad radau stebuklingus puodus, kurie viską išverda be jokių mano pastangų, tereikia panorėti. O tą vėlų vėlų vakarą panorėjau auksinio džemo. Baltoje virtuvėje, baltoje lėkštėje, gulėjo keturios pusnuogės citrinos (kaupiu žievelių atsargas). Ir atsitik tu man taip, kad šalia jų atsidūrė mažasis oranžinis katiliukas. Ir staiga jau vaizdavausi kaip mano išrengtas citrinas apgaubia šiltos ketaus sienelės, jas kaitina iki šios netverdamos savyje išleidžia visus syvus ir atsiduoda likimui. Šiek tiek karamelinio laukinio cukraus, kad neliktų jokių tabu, vanilės ankšties švelnumui ir romo dar didesnei aistrai pakurstyti! Po gero pusvalandžio nebegalėjau atpažinti savo drovių pusnuogių citrinų… Tą vėlų vėlų vakarą ir užteko tik panorėti.

Grįžtant prie blynų – puiki knyga pradedant nuo šiandienos ir visus metus!