Vienai šauniai Ispanijoje gyvenančiai šeimynai galėjau pagelbėti kuriant kalėdines dovanas. Nuostabi mergytės nuotrauka + mano maketas = foto knygų viršeliai seneliams Ispanijoje ir Lietuvoje.

Manau, ne man vienai kyla problemų, kai reikia nepaparastos dovanos. Tad kuriu vienetinius grafinius piešinius, kuriuos galima perkelti ant keramikinių indų, tekstilinių paviršių- marškinėlių, patalynės, kilimų, ant sienų, baldų.  Turite sumanymą – rašykite čia.

Tai mano pirmasis darbas, kuris pateko tarp profesionalų tekstilės meno autorių į Vilniaus tekstilės bienalę “JUNGTYS”. Ten pelnė diplomą “Už tvirtą ranką”
Šis darbas atliktas klasikinio gobeleno technika, austa ant rėmo.

Šiuo metu darbą galite pamatyti parodoje “IDentity“.

Šiek tiek plačiau apie visą projektą rašo Monika Lipšic

J. E. Dalios Grybauskaitės parašas
Parašas – asmens tapatybės patvirtinimas, identifikavimo ženklas, dažniausiai pasirašoma ranka. Parašu tvirtinami dokumentai, jis turi stiprią sprendžiamąją ir lemiamąją galią. O kartais įžymių asmenų prašoma pasirašyti – parašo turėtojas tokiu būdu gali įrodyti sutikęs autorių. Tada parašas vadinamas autografu. Išaustas Lietuvos Respublikos prezidentės parašas yra jokiu būdu ne autografas. Tačiau ir ne tikrų tikriausias parašas, nes jis ne pasirašytas, o išaustas, dar gi – kito asmens, jaunos menininkės Linos Jaruševičiūtės. Padirbtas? Ne, nes gautas su Prezidentės leidimu.
Savaime suprantama, kad tokio asmens kaip Valstybės prezidento parašas yra itin reikšmingas, neretai sprendžiantis jį išrinkusios visuomenės likimą. O ar mes žinome, kaip tas mums daug ką lemiantis parašas atrodo? Ar kas nors yra matęs šį parašą? Žinia, jis nėra slepiamas, jį nesunkiai galima aptikti internete. Tačiau Lina nenukopijavo parašo iš wikipedia‘os, o paprašė asmeniškai pačios Prezidentės. Ir Prezidentė sutiko. Tiesa, prieš tai sušaukus posėdį.
Dalios Grybauskaitės asmuo šiame darbe gali atstovauti moterį plačiąja prasme. Kodėl Dalia Grybauskaitė? Nes ji pirmoji Lietuvos prezidentė moteris. Visoje archajinėje savimonėje moters vaidmuo aiškus. Vakarų kultūros kontekste šis moters įvaizdžio pasikeitimo nagrinėjimas pakankamai pabodęs, tačiau mūsų kultūroje tai vis dar aktualu.
Parašo esmė mene – aiški. Menininkas pasirašo po savo kūriniu – aš tai padariau, sako parašas. O štai tekstilėje menininko parašas – ganėtinai naujas dalykas. Kaip ir visame taikomajame mene. Sprendimas gobelene išausti Dalios Grybauskaitės parašą – taiklus. Pažiūrėk, tauta, kaip pasikeitė laikai: moteris – prezidentė! – iš vienos pusės. Iš kitos – parašo reikšmės ir galios mene problema. Menininko parašas ant kūrinio ar po juo visada buvo tam tikras vertės matas, funkcionuojantis proporcingai autoriaus svarbai. Menininko vardas ir jo parašas tam tikrais atvejais veikia kaip etiketė. Kiek svarbi menininko autorystė šiame darbe? Ar svarbu tai, jog J. E. Dalios Grybauskaitės parašą išaudė Lina Jaruševičiūtė? Prezidentės dalyvavimas šiame meno kūrinyje nustelbia pačią menininkę – parašo galios įrodymas.