Pradžių pradžia

Studija- loftas 414

Kažkaip keista dabar rašyti apie pradžią, emocijos per laiko atstumą jau ne tokios ryškios, bet gal ir gerai, išliko įspūdingiausi dalykai atmintyje.

IMG_7082 mazas std

nuotraukos aut. M. Ežerskis

Bendrai pagalvojus, tai knygos rašymas nereikalauja labai jau specialių salygų, tačiau, dekoravimo technikų knyga, čia jau kitas reikalas. Kas dekoruoja, supras apie ką aš čia… rašyti dekoravimo technikų knygą, tai reiškia, kad visi procesai turi vykti gyvai, juos reikia fiksuoti ir po to aprašyti nuotraukas. Gan keistas metodas, nes rašymas lieka paskutinė dalis.

O kur viską ruošti? Patalpomis reikėjo pasirūpinti gan greitai, nes buteliukai su priemonėmis pradėjo plaukti nenutrūkstama srove ir jų vis daugėjo. Niekas neįsivaizdavo, kiek reikia vietos tokiai kūrybai, aš pati neįsivaizdavau, nes iki to laiko viską dariau savo mažučiuose namučiuose. Apžiūrėjome tris vietas- pirmoji labiau prinimė kabinetą, antroji- slaptą kampelį su mažučiais užkaboriais. Trečioji vieta- loftas.
Žinojau, kas tai yra teoriškai, bet niekada neteko būti lofte.
Cituoju iš vikipedijos:
“Loftas (angl. Loft – palėpė, viršutinis prekybinio pastato ar sandėlio aukštas) – (gyvenamojo) būsto tipas, butas; gyvenimui pritaikytas apleistas fabrikas ar kitas pramoninio tipo pastatas, buvusios dirbtuvės.”
414, reikės pasiteirauti, kodėl toks lofto numeris. Ketvirtame buvusio mokslinių tyrimų instituto aukšte, aktų salės vietoje dabar yra 14 patalpų.
Įdomu, dabar pagalvojau, gal pavadinimas dėl to toks ir yra…
Visos patalpo turi dviejų aukštų erdvę. Vaikščiojau po visas laisvas patalpas ir galėjau rinktis, kurias tik įsigeisiu. Loftai mažai skyrėsi vienas nuo kito, bet 11nr. vienintelis, kuris mane pakerėjo. Didžiulė erdvė, kuri tik įėjus, padovanojo viziją, kad čia vyks nuostabūs dalykai. Kartais matau vizijas. Smagu, kai būna geros.
Tuomet dar nežinojau ,kuri iš trijų patalpų bus mano kūrybinė vieta. Bet vizija nudžiugino ir greitai išsipildė. Į sudiją krasčiausi kaip į naujus namus. Iš mažyčio butuko surinkau tiek daiktų, kad pripildėme pilną keleivinį automobilį.

Pirmas dalykas atsikrausčius buvo įkalta vinis. Man toks veiksmas pasirodė labai simboliškas. Pirma vinis- pradžia, atskaitos taškas, tarsi nuo to mažyčio dalykėlio būtų prasidėjęs šis didžiulis projektas. Antras įsiminęs dalykas yra medetkų puokštelė įkurtuvių proga. Medetkos Lietuvoje laikomos moter gėle. Puokštelė iki šiol kabo ir paslapčia skleidžia tą jaukią, pasyvią moterišką nuotaiką.

IMG_7115 mazas

nuotraukos aut. M. Ežerskis

Neatsimenu, ar kada nors svajojau parašyti knygą…

svajojau turėti miške trobelę ir ten laikyti žirgą naktinėms laumiškoms kelionėms , svajojau iš savo kaimo padaryti dvarą, tokį, kaip močiutė pasakodavo- viso kaimo perlą, apjuostą aukščiausia mūrine tvora ir su žiemos sodu,  netgi svajojau būti vienuole,… bet knygą- parašyti knygą, man atrodo, kad to niekada nesvajojau.

IMG_6829mazas

nuotraukos aut. M. Ežerskis

O čia vieną dieną prabundi ir sakai- “rašysiu”!!!

Vedu dekoravimo kursus ir visą laiką sulaukdavau prašymų paruošti konspektus, atrodo, kas čia tokio sudėtingo – tepam tą , klijuojam aną, išdžiovinam ir pasendinus nulakuojam. Jau būtų pusė konspekto, bet…. taigi man reikia viską aprašyti iki menkiausių smulkmenų, kodėl tepti išilgai, o ne skersai, kodėl džiovinti natūraliai, o ne su plaukų džiovintuvu… ir t.t. …

man niekaip nesigauna trumpi konspektai ( dar niekaip nesigauna skysta sriuba, matyt, tai susiiją).

Knygos idėja gimė net ne man, o Paulinai iš mano buvusios darbovietės. Buvome nuėją pas leidėją, kuris tuo metu visai be entuziazmo išklausė apie šį genialų projektą. Jis liepė ateiti su rankraščiu ir 20 tūkstančių litų. Taip ir nuleidome rankas….. ( čia buvo prieš 2008 metų kalėdas).

Vasaris- knygų mugė. Turėjau garbės padėti MINTIES leidyklos stende lankytojams surengti atrakciją, rišome rankų darbo knygeles. O man liežuvis už dantų nesilaiko…. jau savyje išnešiotas mintis apie knygą išdėsčiau leidyklos bitutei- Neringai.

Gal viskas tuo ir būtų baigęsi, jeigu ne pirmas lietuviškas dekupažo žurnalas, tai ir buvo tas rytas, po žurnalo pavartymo, kai pasakiau, kad tikrai reikia rašyti knygą.